V. Šustausko ir K. Brazauskienės viražai Lietuvos politikos padangėje

Lietuvos viešojoje erdvėje ir vėl garsiai linksniuojamos garsiausio Lietuvos taksisto ir ūbago Vytauto Šustausko, bei niekaip nurimti negalinčios našlės Kristinos Brazauskienės vardai. Šįkart šie du Lietuvos politikos marginalai, vos prieš keletą mėnesių susukę jaukų politikos lizdą po "Lietuvos laisvės sąjungos" sąjungos vardu, vėl išsiskiria. Ryškiai nesutapo požiūris į Lietuvos ateitį. Nors, net neverta ir kalbėti apie ateitį su šiais dviems "tautos vedliais" priešakyje.

Begalo įdomu, kur buvo ponios Kristinos protelis, kai jį sutiko kurtį bendrą politinį darinį su ponu Vytautu, kuris ją pasirodo dėjo į šuns dienas, kaip skelbė vieno televizijos kanalo laida. Kažin ar rastume daug žmonių, kurie kurtų partiją su žmogum, kuris negerbia kolegos. Juk tai tiesiausias kelias į krachą. Matyt, K. Brazauskienė vadovavosi principu: kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Deja, pastarojo jai ragauti neteks. Nepaisant to, kad V. Šustauskas perleido partijos pirmininkės postą K. Brazauskienei, pastaroji  nusprendė pasukti savarankišku politikos keliu.

Kiek įdėmiau verta panagrinėti šias straipsnio eilutes: "Pasak K. Brazauskienės, išsiskyrė jos ir partijos pradininko V. Šustausko keliai: „Į politiką žengiau turėdama labai konkrečius tikslus: tęsti a. a. Algirdo Brazausko politiką, ginti žmogaus teises ir vienyti suskaldytą tautą. Tuo tarpu V. Šustausko tikslai pasirodė absoliučiai priešingi – suvedinėti sąskaitas su buvusiais, esamais ir būsimais kitaminčiais“. K. Brazauskienės teigimu, nepavyko susitarti ne tik dėl pamatinių vertybių ir tikslų, bet ir dėl partijos pavadinimo: „V. Šustauskui nei žmogaus teisių gynimas, nei vieningos Lietuvos sąvokos nerūpėjo: jis reikalavo partiją pervadinti „Kovotojų sąjunga“. Daug ką pasakančios eilutės. K. Brazauskienė teigia, kad V. Šustausko tikslai pasirodė kitokie nei jos, bet tai ar partijos tikslais nereikia susipažinti ar juos aptarti prieš įteigiant ją? O gal V. Šustauskas gabus manipuliatorius  ir pradžioje savo meiliais žodeliais tiesiog užhipotizavo ponią Kristiną, kad toji lyg akis išdegus prisišliejo prie Vytuko?  O gal tiesiog pati K. Brazauskienė savo "didžiulės" politinės patirties dėka bei minčių, jog pavyks prasimušt į didžiają politiką vedama nė nėmirktelėjus pasirinko V. Šustausko draugiją?

Manyčiau, kad būtent pastarasis variantas atrodo įtikinamiausias. Politikoje K. Brazauskienė tikrai neturi daug patirties, tad nenuostabu jog pasiryžo tokiai avantiūrai. Tačiau nenuvertinkim ir jos, galbūt A. Brazausko našlė galvojo, jog V. Šustausko pašonėje galės iškilti ir perimti viską į savo rankas, taip atsikratydama ir Vytauto, tačiau šis užgrūdintas ūbagų protestų organizavimo bei taksi darbo kasdienybės pasirodė kietas riešutėlis kelyje į politinį Olimpą, tad buvo pasirinkta savarankiško politinio kelio alternatyva. Be abejo, galbūt taip ir nebuvo, tačiau visada malonu, pažvelgti šiek tiek giliau į atrodo paprastus dalykus.

Galų gale už viso šio "Lietuvos laisvės sąjungos" ažiotažo, pasibaigusiu fiasko slypi graudi ir nemaloni Lietuvos politinio gyvenimo kasdienybė. Nuo nepriklausomybės atgavimo jau praėjo 21 metai, tačiau iki šiol neturim išties ideologiškai stiprių partijų, kurių gretose būtų tikrai stipriai angažuoti asmenys supratantis ką ir kodėl daro. Dabar, deja, tiesiog stebime tolimesnį partijų regresą. Nariai dažnai palieka vienas partija, ir keliauja į kitas, dar baisiau, kai partija panaikinama, o paskui buvęs lyderis sukurią vėl kokį naują darinį, kuris kaip pridera kovos "už geresnį gyvenimą". O ką jau kalbėti apie narių elgesį visiškai priešinga partijos nuostatoms. Taigi, kad ir kaip bebūtų belieka tik tikėtis, kad Marijos žemėje, kada nors susiformuos tikrai brandžios ir savo idėjų besilaikančios partijos