Grietinėlė

Kiekvienoje valstybėje mes galėtume rasti būrį įvairiausio kvailumo lygio "žvaigždžių". Ne išskirtis ir Lietuva, deja, tačiau šita rakštis yra įlindusi ir į mūsų valstybės sėdmenis. Turim tikrai nemažą kiekį dirbtinių žmonių, kurių kvailumą sunku ir beišmatuoti. Jų veikla ir pasisakymai dažnai sukelia gastroezofaginį refliuksą (tiesiai šviesiai sakant, atkyla rūgštis). Kita vertus, jie turi teisę daryti ką tik nori, jei tai nepažeidžia įstatymų. Vis dėlto, manau, kad šios " rūgščios grietinėlės" egzistavimas yra absurdo šiknos absurdas.
Televizija, geltonoji spauda ir kitas šūdas pasaulyje užima per daug vietos. Žymiai per daug. Daugeliui žmonių visiškai neįdomu, kas kur gulėjo, su kuo dulkinosi, su kuo mušėsi, kieno papus atidengė ar kas gavo spyrį į tarpukojį. Iš tokių sušiktų dalykų yra lipdomi puodai - žinios. Jie kvepia šūdais, nesuprantu kaip žmogus tai gali skaityti, tikiuosi bent nepermano ką perskaitė, nes dar ir į visišką debilą gali pavirsti. Taigi, dirbtiniai žmonės gyvenantys savo susikurtam lizde, visuomenėje skleidžia nuodus bei bukina smegenis ir sielas. Baisu. Reikia kažko imtis, tačiau jų nuodai labai stiprūs bei paveikūs. Visiškas šūdas.

Viena iš priežasčių, kuri galėtų sustabdyti šitų "molinių puodynių" gyvavimą, visų žmonių abejingumas jų skleidžiamiems nuodams, į juos reikia nekreipti dėmesio, o jei pradės per prievartą brukti - juos apvemti. Reikia skatinti jaunimą domėtis tikru, o ne dirbtinu gyvenimu, kuris yra lyg šlapimas sriuboje. Kuo daugiau jų naujienos eskaluojamos, tuo daugiau šlapimo sumaišoma.
Šių "nuodingųjų gebenių" egzistavimas yra iš dalies paremtas kapitalizmu. Šio prigimtis skatina žmones tapti debilais, klausyti keletos technokratų paistalų apie geresnį gyvenimą, dirbti ir domėtis šių "žvaigždžių" nuklydimais ir supistom naujienom, krauti jiems pinigus. Jie lyg uodai, čiulpiantys visuomenės kraują. Šių nuodų mes turime, kuo greičiau atsikratyti, nes gali būti per vėlu. Jų naujienos užtemdys tikrąsias problemas, o tai ir yra vienas iš kapitalizmo tikslų. Žmonės turi tapti visiškais kvailiais, turi nebepajėgti suprasti, kas yra teisinga ir gera bei turi paskęsti kitų žarnuose ir šūduose. Skaudi realybė.
Tik sutriuškinę šiuos "uodus", gražiais ar nelabai estetiškais ir humaniškais būdais, mes galėsime imtis tolesnio gyvenimo gryninimo, kuris galės praskaidrinti mūsų, nuodais užterštus, protus.

P.S šio straipsnio atsiradimą sąlygojo, debiliškas J. Statkevičiaus pasisakymas, kuriuo jis prilygino savo "Snore" turėtų santaupų trumpalaikį suspendavimą ( jos jam bus grąžintos) su tremtimi į Sibirą. Gaila, kad toks siaurakaktis mėtosi tokiais pasisakymais.

V. Šustausko ir K. Brazauskienės viražai Lietuvos politikos padangėje

Lietuvos viešojoje erdvėje ir vėl garsiai linksniuojamos garsiausio Lietuvos taksisto ir ūbago Vytauto Šustausko, bei niekaip nurimti negalinčios našlės Kristinos Brazauskienės vardai. Šįkart šie du Lietuvos politikos marginalai, vos prieš keletą mėnesių susukę jaukų politikos lizdą po "Lietuvos laisvės sąjungos" sąjungos vardu, vėl išsiskiria. Ryškiai nesutapo požiūris į Lietuvos ateitį. Nors, net neverta ir kalbėti apie ateitį su šiais dviems "tautos vedliais" priešakyje.

Begalo įdomu, kur buvo ponios Kristinos protelis, kai jį sutiko kurtį bendrą politinį darinį su ponu Vytautu, kuris ją pasirodo dėjo į šuns dienas, kaip skelbė vieno televizijos kanalo laida. Kažin ar rastume daug žmonių, kurie kurtų partiją su žmogum, kuris negerbia kolegos. Juk tai tiesiausias kelias į krachą. Matyt, K. Brazauskienė vadovavosi principu: kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Deja, pastarojo jai ragauti neteks. Nepaisant to, kad V. Šustauskas perleido partijos pirmininkės postą K. Brazauskienei, pastaroji  nusprendė pasukti savarankišku politikos keliu.

Kiek įdėmiau verta panagrinėti šias straipsnio eilutes: "Pasak K. Brazauskienės, išsiskyrė jos ir partijos pradininko V. Šustausko keliai: „Į politiką žengiau turėdama labai konkrečius tikslus: tęsti a. a. Algirdo Brazausko politiką, ginti žmogaus teises ir vienyti suskaldytą tautą. Tuo tarpu V. Šustausko tikslai pasirodė absoliučiai priešingi – suvedinėti sąskaitas su buvusiais, esamais ir būsimais kitaminčiais“. K. Brazauskienės teigimu, nepavyko susitarti ne tik dėl pamatinių vertybių ir tikslų, bet ir dėl partijos pavadinimo: „V. Šustauskui nei žmogaus teisių gynimas, nei vieningos Lietuvos sąvokos nerūpėjo: jis reikalavo partiją pervadinti „Kovotojų sąjunga“. Daug ką pasakančios eilutės. K. Brazauskienė teigia, kad V. Šustausko tikslai pasirodė kitokie nei jos, bet tai ar partijos tikslais nereikia susipažinti ar juos aptarti prieš įteigiant ją? O gal V. Šustauskas gabus manipuliatorius  ir pradžioje savo meiliais žodeliais tiesiog užhipotizavo ponią Kristiną, kad toji lyg akis išdegus prisišliejo prie Vytuko?  O gal tiesiog pati K. Brazauskienė savo "didžiulės" politinės patirties dėka bei minčių, jog pavyks prasimušt į didžiają politiką vedama nė nėmirktelėjus pasirinko V. Šustausko draugiją?

Manyčiau, kad būtent pastarasis variantas atrodo įtikinamiausias. Politikoje K. Brazauskienė tikrai neturi daug patirties, tad nenuostabu jog pasiryžo tokiai avantiūrai. Tačiau nenuvertinkim ir jos, galbūt A. Brazausko našlė galvojo, jog V. Šustausko pašonėje galės iškilti ir perimti viską į savo rankas, taip atsikratydama ir Vytauto, tačiau šis užgrūdintas ūbagų protestų organizavimo bei taksi darbo kasdienybės pasirodė kietas riešutėlis kelyje į politinį Olimpą, tad buvo pasirinkta savarankiško politinio kelio alternatyva. Be abejo, galbūt taip ir nebuvo, tačiau visada malonu, pažvelgti šiek tiek giliau į atrodo paprastus dalykus.

Galų gale už viso šio "Lietuvos laisvės sąjungos" ažiotažo, pasibaigusiu fiasko slypi graudi ir nemaloni Lietuvos politinio gyvenimo kasdienybė. Nuo nepriklausomybės atgavimo jau praėjo 21 metai, tačiau iki šiol neturim išties ideologiškai stiprių partijų, kurių gretose būtų tikrai stipriai angažuoti asmenys supratantis ką ir kodėl daro. Dabar, deja, tiesiog stebime tolimesnį partijų regresą. Nariai dažnai palieka vienas partija, ir keliauja į kitas, dar baisiau, kai partija panaikinama, o paskui buvęs lyderis sukurią vėl kokį naują darinį, kuris kaip pridera kovos "už geresnį gyvenimą". O ką jau kalbėti apie narių elgesį visiškai priešinga partijos nuostatoms. Taigi, kad ir kaip bebūtų belieka tik tikėtis, kad Marijos žemėje, kada nors susiformuos tikrai brandžios ir savo idėjų besilaikančios partijos

Izraelis - Iranas

Pastaruoju metu žiniasklaida netyla nuo pranešimų apie Izraelio ir Irano santykius. Izraelis grasina pastarajam, jog jei jis toliau plėtos savo branduolinę programą gali susilaukti karinio smūgio. Žinoma, jog Izraelis ir Iranas neturi bendros sienos, šie Izraelio grasinimai paliečia tik Irano gamyklas ir bazes, kuriose, kaip teigiama, yra vystoma Irano branduolinė programa. Tačiau ar tikrai karinė prevencija būtų tinkamiausias būdas sustabdyti Irano branduolinės programos vystymą, o jei ir įvyktų kokias pasekmes sukeltų?
Izraelis savo užnugaryje turintis kozirį - Ameriką, jaučiasi drąsus ir galingas tarptautinėje politikoje. Žinoma, tai ne tik Amerikos nuopelnas, bet ir pačių izraeliečių, kurie plėtoja įvairias technologijas, leidžiančias išlaikyti pakankamai stabilią ekonomiką bei aprūpiniančias karines pajėgas. Izraelio geopolitinė padėtis yra nepavydėtina. Aplink ją yra išsidėsčiusios arabų valstybės, kurios neigiamai vertina tiek Izraelio tarptautinę politiką, tiek jo egzistavimą. Tačiau pastarojo meto įvykiai yra ganėtinai susilpninę šias valstybes. Tiek Egiptas, tiek Sirija turi problemų savo kieme. Tuo tarpu situacija su Palestina ir Libane veikiančiu Hezbollah judėjimu yra kitokia. Pastarieji, neketina siekti taikos su Izraeliu, todėl tik radę papildomą progą veikti, mano manymu, surengtų ištisą savižudžių antpuolį. Izraelio puolimo atveju, mano nuomone, Iranas nelauktų ir smogtų atgal. Technologiniu požiūriu Iranas giriasi, jog turi pakankamai daug, o svarbiausiai galingų raketų, galinčių pasiekti Izraelį, tačiau kaip yra iš tiesų parodytų tik karinis konfliktas.
Nemanau, kad Izraelis ketina rimtai atakuoti Iraną, nes tai būtų labai rizikingas žingsnis, kuris galėtų išprovokuoti grandininę reakciją, kuri galėtų suvelti tarptautinius valstybių santykius. Bus įdomu toliau stebėti Izraelio ir Irano pareigūnų pasisakymus šiuo klausimu, o artimiausias metas turėtų parodyti ar vienos ir kitos šalies diplomatiniai manevrai prives prie karinio konflikto.

Šokoladas ir jo tamsioji pusė

Įvairiausių skonių ir įmantriausių pavidalų, išdirbtas lyg puikiausias meno kūrinys, kviečiantis juo pasigardžiuoti ir patirti neapsakomą malonumą - šokoladas (įvedus jo pavadinimą google, turintis 658 milijonus nuorodų) yra vienas žinomiausių maisto produktų. Apie jį rašomos knygos, kuriami filmai (Chocolat, Chocolate), jis yra dovanojamas ir valgomas įvairiomis progomis, kartais tampantis atsiskaitymo vienetu (puiki atsiprašymo priemonė, kartais kaip užmokestis daktarui), šokoladas yra statomas vienoje lentynoje su nafta, auksu ir kitomis brangiomis prekėmis.
Šokoladas yra svarbus daugeliui žmonių, kai kurie iš jų nesugeba nė dienos ištverti nesuvalgę gabalėlio šio maisto produkto. Nuo jo yra priklausomi milijonai žmonių (ne veltui jis vadinamas neturtingo žmogaus kokainu), tačiau kitaip nei kiti priklausomybes sukeliantys šaltiniai ( alkoholis ir cigaretės) jis yra beveik nekenksmingas (nebent suvalgote kilogramą per dieną), kelios plytelės juodojo šokolado per dieną sumažina trombų susidarymo riziką, o baltasis šokoladas pakelia nuotaiką. Šis gaminys turi daugybę pliusų (šiame tekste paminėjau tik mažą jų dalelę) dėl to ir yra toks populiarus visame pasaulyje.
Šokoladas yra puikus maisto produktas, tačiau kaip bebūtų gaila kakavmedžiai neauga bet kur, mes (šokolado gerbėjai) esam priklausomi nuo šią žaliavą eksportuojančių valstybių (Dramblio Kaulo Krantas eksportuoja 80% viso pasaulio kakavos), todėl vieną dieną dėl karo, stichinės nelaimės ar kitų priežasčių šios žaliavos kiekis gali drastiškai sumažėti, o išaugusi kaina būtų įkandama ne visiems šio produkto megėjams. Kol taip nenutiko, turime mėgautis šiuo produktu, nes vieną dieną, atsiradus dideliam šokolado trūkumui, gali prasidėti rimti neramumai. Ir abejoju ar koks nors labaratorijose sukurtas dirbtinis gaminys sugebėtų užimti jo vietą.
Tačiau kiekvienas medalis turi dvi puses, taip ir šokoladas turi ne tik gerąją savo pusę, kuria mus džiugina, tačiau ant jo krenta ir nemaža dėmė. Dramblio Kaulo Krante, kuris yra pagrindinis kakavos eksportuotojas didėja vaikų išnaudojimas. 12-16 metų berniukai yra parduodami kaip vergai dirbti kakavos plantacijose. Ten jie kenčia ne tik fizinį nuovargį, bet dažnai įvairius mušimus ir tyčiojimąsi. Tai yra didelė problema, kuriai reikia rasti sprendimą.

Dažnai šie vaikai būna našlaičiai ar kenčiantys nuo bado, todėl lengvai pasiduoda juos viliojančių žmonių pažadams. Nors šis baisus išnaudojimas po truputį yra iškeliamas į viešumą (daugėja pranešimų spaudoje), tačiau priemonių imamasi labai iš lėto arba jų išvis nesiimama. Dramblio Kaulo Krante esančiose kakavos plantacijose dirba virš 15 tūkstančių vaikų. Jiems nėra mokami atlyginimai, o maitinimas yra labai prastas, todėl didelė jų dalis vos padirba. Valdžia neatsižvelgia į įvairių žmogaus teises ginančių ir prieš vaikų išnaudojimą nusistačiusių organizacijų pasiūlymus kaip panaikinti tokį nežmonišką elgesį, nes jie gauna dalį iš šių plantacijų gaunamo pelno. Tokie baisūs dalykai šioje mažoje Afrikos valstybėje tęsis ir toliau, kol nebus imtasi griežtų priemonių.
Pamačius abi šokolado medalio puses yra sunku apsispręsti ar verta suvalgyti dar vieną gabalėlį, šio, kaip pamatėme, skausmu persunkto produkto, ar geriau imtis kokių nors priemonių bent iš dalies pagerinant šių vaikų darbo sąlygas. Kyla moralinė dilema ar verta ir toliau valgyti šį maisto produktą ir taip prisidėti prie vaikų išnaudojimo ar susilaikyti ir prisidėti prie tų, kurie nori pagerinti vaikų darbo sąlygas ir pažaboti nežmonišką norą pelnytis vaikų gyvybių ar sveikatos sąskaita.

Griaunanti tualeto jėga

Tualetas - savotiškas tabu. Žmonės nelinkę šnekėti apie tai, ką jame daro bei padaro. Ir neveltui, juk kvailai atrodytų pokalbis bare prie alaus bokalo, kur šnekama apie vienas kito ekskrementus, jų sudedamasias dalis, spalvą, konsistenciją ir t.t. Geriau tai nutylėti ir užsiminėti prasmingėmis kalbomis.

Tačiau visai netyčia šiandien supratau vieną įdomų dalykėlį, susijusiu su tualetu. Tad norėčiau pasidalinti savo mintimis. Kaip pavyzdį, kuris mano galva geriausiai viską perteiks, paimsiu moterį. Bent jau man ir manau daugeliui moteris asocijuojasi su grakštumu, grožiu, elegancija, rafinuotu elgesiu ir kitais estetiškais epitetais. Bet įsivaizduokite tokią situaciją: stovite prie TOI TOI'jaus, ir girdite kaip kažkas atsiprašant garsiai perdžia, myža lyg arklys ir panašiai. Staiga ativeria duris ir iš mėlynosios TOI TOI tvirtovės išeina mergina. Atrodytų iš pirmo žvilgsnio simpatiška bei su šypsena veide.

O tu stovi ir musę kandęs stengdamasis sutramdyti savo pasišlykštėjimą, dėl to ką teko išgirsti, pasižiūri į ją ir suvoki, jog visos gražios mintys apie moterį staiga buvo sugriautos. Visas sakralumas susietas su moterimi dingo. Tas gražios, tyros ir malonio būtybės vaizdinys buvo sukneždintas vos per keletą sekundžių. Viso to pasekoje ryškiai sumenksta mintys apie tam tikrus fizinius kontaktus. O kad, nepultų feministės, reikia pridėti, kad matyt ir merginoms vaikinų atžvilgiu galioja panašus dėsningumas.

Taigi išvada viena - tualetas yra destruktyvi terpė, griaunanti mūsų gražius ir išpuoselėtus vaizdinius, tačiau nepaisant to viskas toliau teka sava vaga!

Nūdienos citadelės atsiradimas ir esmė

Virtualios erdvės įtakos augimas moderniosios visuomenės individų gyvenime vis auga, neišimtis ir mes, Vitalijus ir Lukas, tad nusprendėme šiektiek praskaidrinti savo eremitinę gyvenimo formą, išlysti iš savo celių į internetinę erdvę bei patirti šiokio tokio pasaulietiškumo malonybę, tačiau neperžiangiant tam tikrų ribų.

Šiame bloge stengsimes pasidalinti įvairiomis savo įžvalgomis apie nūdienos aktualijas, apžvelgti įdomesnius įvykius, pasidalinti savąją išmintimi, kuri gal ir nėra aukštoje brandos stadijoje, tačiau turėtų palaipsniui, šio internetinio tinklaraščio dėka tobulėti. Taip pat nevengsime minčių susijusiu su praeities įvykiais.

Taigi, šiam kartui tiek. Laukite naujų žinių, broliai ir seserys! Tegul jos būna lyg šviežio oro gurkšnys prigadinto oro kupiname kambaryje!