Šiaurės Korėja ir Kinija – nuoširdi partnerystė ar pragmatinė draugystė?

Šiaurės Korėja ir Kinija – dvi kaimyninės valstybės. Viena besivadovaujanti čučhė, kita komunizmo (tiesa, gerokai nukrypusio nuo daugelio dogmų) ideologijomis. Būtent Kim Jong-Uno vedama Šiaurės Korėja daugeliui pasaulio valstybių kelią baimę ar bent jau verčia suklusti kalbant apie ją, kadangi nerimaujama dėl  branduolinio arsenalo bei galimų neprognozuojamų veiksmų, tačiau kaip yra su Kinija ar ši didžioji kaimynė taip pat nusiteikusi priešiškai? O galbūt atvirkščiai, Šiaurės Korėja yra jos partneris?

Klausimuose liečiančiuose Korėjos pusiasalį visada susipina dviejų didžiųjų valstybių interesai, t.y. JAV ir Kinijos. Šių šalių santykių istorinė raida implikuoja toli gražu ne atvirą ir geranorišką bendradarbiavimą tarp šių  jėgų, o nuolatinę konfrontaciją. Būtent todėl ir Korėjos pusiasalyje susiduria skirtingi interesai. Jau pasibaigus Korėjos karui 1953 m., buvo aišku, kad įtaką Pietų Korėjoje išlaikys JAV, o Šiaurės Korėjoje – komunistinės jėgos. Taigi, toks ne tik fizinis, bet ir ideologinis pusiasalio padalinimas išlieką iki šių dienų ir leidžia paaiškinti daugelį procesų susijusiu su šiuo regionu.

Daugeliui puikiai suvokiama, kad Šiaurės Korėja Kinijai yra cordon sanitaire, kurio paskirtis sulaikyti nepageidaujama užkrato, šiuo atveju JAV ideologijos, sklidimo iš pietų galimybę. Priešingu atveju Kinijai tektų susidurti su naujais iššūkiais kovojant prieš ypač priartėjusius savo ideologinius priešus, kas galėtų kelti grėsmę ligšiolinės politinės sistemos stabilumui. Taigi, būtent tokių intencijų genama Kinija per pastaruosius du dešimtmečius suteikė Šiaurės Korėjai dešimtys milijardų dolerių, kad ši, atrodytų, Dievo pamiršta valstybė išliktų, kaip garantas prieš vakariečių įsigalėjimą.

Tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos vyksta gana aktyvus bendravimas.  Jų atstovai diskutuoja kariniais, vyriausybiniais, ekonominiais ir kitais svarbiais klausimais. O ypač svarbus buvo 2009 m. Kinijos premjero Wen Jiabao vizitas į Šiaurės Korėja, kuris dar labiau suartino Kinijos Kumunistų Partiją ir Korėjos Darbininkų Partiją bei pagilino dvišalį bendradarbiavimą įvairiose sferose, juolab, kad Kinija pabrėžė, jog jis bus Kim rėžimo stabilumo garantas, o Šiaurės Korėja atsidėkodama sutiko dalintis savo gamtiniais ištekliais, kurių joje išties gausu.

Kaip teigiama Šiaurės Korėjos teritorijoje galima rasti daugiau nei 200 įvairių mineralų įskaitant anglį, geležies rūdą, magnezitą, aukso rūdą, cinko rūdą, vario rūdą, klintį, molibdeną ir grafitą. Manoma, kad joje taip pat yra apie 20 milijonų tonų retųjų žemės elementų (angl. Rare earth materials arba rare earth elements) t.y. 17 Mendelejevo lentelės elementų, žinomų lantanoidų pavadinimu plius skandis ir itris. Jų eksportas į Kiniją 2009 m. sudarė 16 mln. dolerių. O ne jie ypač naudingi kineskopų gamyboje. Kai skelbia 2012 m. ataskaita Šiaurės Korėjos naudingųjų iškasenų klodai verti beveik 10trilijonų dolerių, kas suponuoja dar didesnį Kinijos atidumą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Tuo tarpu importo bei eksporto duomenis, puikiai atskleidžia Šiaurės Korėjos ir Kinijos glaudų ryšį. Pasak 2011 m. statistikos Šiaurės Korėjos 61,6%  viso importo sudarė būtent prekės ir kitos gėrybės iš Kinijos ( toliau trejetuke rikiuojasi Pietų Korėja 20% ir ES 4%), o  eksporto sferoje Kinija užima net 67.2% (antroje vietoje Pietų  Korėja 19.4%, trečioje Indija 3.6%). Tuo tarpu analogiškoje Kinijos statistikoje kiek kitaip. Daugiausiai kinai importuoja iš Japonijos (11.2%), Pietų Korėjos (9.3%) ir JAV (6.8%), o eksportuojama daugiausiai į JAV (17.1%), Hong Kongą (14.1%) ir Japoniją (7.8%). Taigi galima drąsiai daryti išvadą, kad ekonominiu požiūriu Kinija tiesio gyvybiškai svarbi Šiaurės Korėjos egzistencijai. Be to nereikia pamiršti ir kinų turistų, kurių skaičius nuo 2009 m. iki 2011 m. ženkliai išaugo: nuo 40tūkst. Iki 60-70tūkst. Kas tai pat įneša lėšų į Šiaurės Korėjos biudžetą. Tuo tarpu Kinijai Kim dinastijos vedama valstybė atrodytų nesudaro tokio svarbaus vaidmens  krašto ekonomikoje.

2011 m. sausį Šiaurės Korėjos valdžia išleido įsaką skirti Rasono miestui, kuris randasi pasienyje su Kinija, "ypatingojo miesto" statusą, kuriame didžioji dalis apribojimų verslui plėtoti bus atšaukta. Prabėgus keik daugiau nei metams, 2012 m. kovą Korėjos Centrinė  Naujienų Agentūra išplatino pranešimą, kad paskelbiami nauji užsienio investavimo įstatymai skirti dviem specialioms zonoms tai tam pačiam Rasono miestui bei Wihwa salai (žr. žemėlapyje). Šie regionai iki tol jau laikyti  specialiomis ekonominėmis zonomis, bet sąlygos investitoriams buvo dar labiau pagerintos. Tai galima susietis ir su dar 2011 m. Kinijos kompanijos Shangdi Guanqun ketinimais investuoti 2 mlrd. dolerių į Rasono laisvąją ekonominę zoną, kur planuota pastatyti anglies perdirbimo gamyklą, nutiesti geležinkelį, automobilių magistrales, pastatyti uostą. Be to minėtas Rasono miestas pasižymi pigia darbo jėga, mėnesinis uždarbis jame siekia 80 dolerių, kai tuo tarpu Kinijoje, Gansu regione, kuriame mėnesinis uždarbis pagal 2011 m. duomenis, yra vienas mažiausių šalyje, jis siekia apie 440 dolerių, kas gerokai lenkia Šiaurės Korėjiečių uždarbius.

Nuo 2012 m. pradžios Kinija išdavė daugiau nei 40tūkst. vizų Šiaurės Korėjos darbininkams ketinantiems dirbti trijuose šiaurinėse Kinijos provincijose Jilin, Lianoning ir Heilongjiang Spauda praneša, kad Kinija ir Šiaurės Korėja, susitarė dėl darbo programos, pagal kurią Kinija priims nuo 40.000 iki 120.000 Šiaurės Korėjos darbininkų, dirbti gamyklose, pramonės stažuotojais ir dirbti paslaugų sektoriuje. Taip pat, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį aukšto lygio Šiaurės Korėjos delegacija lankėsi Kinijoje, kad priimtų naują bendrą sutarimą, liečiantį bendradarbiavimą pagrindiniuose Šiaurės Korėjos ekonomikos sektoriuose, ypač  išskiriant ekonominių zonų plėtra palei Kinijos ir Šiaurės Korėjos sieną. Negana to Kinija yra įgijusi 30-ies metų teises naudoti dvejomis prieplaukomis Šiaurės Korėjos uoste Chongjine, esančiame Rytų Kinijos jūroje. Šips prieplaukos gali apdoroti 7 mln. krovinių per metus. Nors krovos mastai neįspūdingi, vis tik Kinijai matyt ir nedidelių prieplaukų kontroliavimas šiame regione yra naudingas.

2010 m Šiaurės Korėjoje buvo įregistruotos 138 Kinijos bendrovės užsiimančios verslu Šiaurės Korėjoje, o iš jų 41% , kurios verčiasi būtent  anglies, geležies, cinko, nikelio, aukso ir kitų medžiagų išgavimu. Ne paslaptis, kad ir pati Šiaurės Korėja siekia išorinės pagalbos, susijusios su jos kasybos projektais. Kinija yra patrauklus partneris vykdyti bendras operacijas. Pekino Bao Wian Hung Chang International Trading Ltd kompanija ir Šiaurės Korėja yra susitarusios dėl trijų (vienos aukso ir dviejų geležies) kasyklų įsteigimo.

Būtent didžioji dalis išgaunamų medžiagų kinų bendrovėse keliauja ne kur kitur, o į Kiniją. Hyesan-China Joint Venture Mineral Company kasyklose išgaunama apie 50-70tūskt. tonų vario rūdos per metus, kuri visa keliauja pas kinus. Keturioms Kinijos korporacijoms įgijus 50-ies metų plėtros teisės Musano geležies kasykloje (žr. nuotrauką), iš jo į Kiniją patenka dar 48 120 tonų geležies rūdos. Būtent ši kasykla yra laikoma viena didžiausių lauko kasyklų visoje Azijoje.

Taigi, kaip matyti, Šiaurės Korėjai Kinija yra gyvybiškai svarbi. Jei Kinija staiga nutrauktų savo finansines subsidijas ar prekių teikimą, bei  smarkiai sumažintų importą, iš korėjiečių, ar net išvis jį nutrauktų, Šiaurės Korėjai tektų ieškoti priemonių kaip nedingti iš pasaulio politinio žemėlapio. Galimų scenarijų susidarius panašiai situacijai nagrinėti nesiimsiu, vis tik jų yra ne vienas ir ne du, o ir darbo tikslas visai ne toks. Tuo tarpu Kinijai, Šiaurės Korėja nėra tiek gyvybiškai svarbi valstybė, tačiau visų pirmą pasitarnauja dėl to, kad ji veikia kaip forpostas nuo galimos JAV įtakos, be to dar ir suteikia įvairių reikalingų gamtos išteklių bei pigios darbo jėgos. Tai leidžia drąsiai konstatuoti, kad šių valstybių dvišaliai santykiai grįsti pragmatiniais sumetimais, o ne glaudžiu ir nuoširdžiu bendradarbiavimu. Kinija, jei ne atominis Šiaurės Korėjos ginklas, galbūt net bandytų aneksuoti šį kraštą dėl savo istorinių pretenzijų bei sinocentrizmo.

Kaip vystysis šių valstybių santykiai toliau sunku pasakyti. Prieš vasario 12-osios atominį bandymą Kinija kartu su JAV tvirtino, kad jei jis šis bandymas įvyks bus galvojama apie veiksmus prieš Šiaurės Korėjai. Po sprogimo situacija kiek aprimo ir kinai neskubėjo reikštis, tačiau prieš keliolika dienų spaudoje pradėjo šmėžuoti pranešimai, kad JAV su Kinija bando tartis dėl galimų sankcijų Kim dinastijos lopšiui. Galbūt iš tikrųjų Kinijos valdžiai išseks kantrybės taurė ir jie imsis aktyvių veiksmų prieš Šiaurės Korėja, o galbūt  viskas liks kaip buvę? Kaip liaudies patarlė byloja: pagyvensim, pamatysim, nors mano paties įsitikinimų didesnių permainų vargu ar pavyks sulaukti.