Šiaurės Korėja ir Kinija – dvi kaimyninės valstybės.
Viena besivadovaujanti čučhė, kita
komunizmo (tiesa, gerokai nukrypusio nuo daugelio dogmų) ideologijomis. Būtent
Kim Jong-Uno vedama Šiaurės Korėja daugeliui pasaulio valstybių kelią baimę ar
bent jau verčia suklusti kalbant apie ją, kadangi nerimaujama dėl branduolinio arsenalo bei galimų
neprognozuojamų veiksmų, tačiau kaip yra su Kinija ar ši didžioji kaimynė taip
pat nusiteikusi priešiškai? O galbūt atvirkščiai, Šiaurės Korėja yra jos
partneris?
Klausimuose liečiančiuose Korėjos pusiasalį visada
susipina dviejų didžiųjų valstybių interesai, t.y. JAV ir Kinijos. Šių šalių
santykių istorinė raida implikuoja toli gražu ne atvirą ir geranorišką bendradarbiavimą
tarp šių jėgų, o nuolatinę
konfrontaciją. Būtent todėl ir Korėjos pusiasalyje susiduria skirtingi
interesai. Jau pasibaigus Korėjos karui 1953 m., buvo aišku, kad įtaką Pietų
Korėjoje išlaikys JAV, o Šiaurės Korėjoje – komunistinės jėgos. Taigi, toks ne
tik fizinis, bet ir ideologinis pusiasalio padalinimas išlieką iki šių dienų ir
leidžia paaiškinti daugelį procesų susijusiu su šiuo regionu.
Daugeliui puikiai suvokiama, kad Šiaurės Korėja Kinijai
yra cordon sanitaire, kurio paskirtis
sulaikyti nepageidaujama užkrato, šiuo atveju JAV ideologijos, sklidimo iš
pietų galimybę. Priešingu atveju Kinijai tektų susidurti su naujais iššūkiais
kovojant prieš ypač priartėjusius savo ideologinius priešus, kas galėtų kelti
grėsmę ligšiolinės politinės sistemos stabilumui. Taigi, būtent tokių intencijų
genama Kinija per pastaruosius du dešimtmečius suteikė Šiaurės Korėjai dešimtys
milijardų dolerių, kad ši, atrodytų, Dievo pamiršta valstybė išliktų, kaip
garantas prieš vakariečių įsigalėjimą.
Tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos
vyksta gana aktyvus bendravimas. Jų
atstovai diskutuoja kariniais, vyriausybiniais, ekonominiais ir kitais
svarbiais klausimais. O ypač svarbus buvo 2009 m. Kinijos premjero Wen Jiabao vizitas į Šiaurės Korėja, kuris dar labiau suartino Kinijos
Kumunistų Partiją ir Korėjos Darbininkų Partiją bei pagilino dvišalį bendradarbiavimą
įvairiose sferose, juolab, kad Kinija pabrėžė, jog jis bus Kim rėžimo stabilumo
garantas, o Šiaurės Korėja atsidėkodama sutiko dalintis savo gamtiniais
ištekliais, kurių joje išties gausu.
Kaip teigiama Šiaurės Korėjos teritorijoje galima rasti daugiau
nei 200 įvairių mineralų įskaitant anglį, geležies rūdą, magnezitą, aukso rūdą,
cinko rūdą, vario rūdą, klintį, molibdeną ir grafitą. Manoma, kad joje taip pat
yra apie 20 milijonų tonų retųjų žemės elementų (angl. Rare earth materials arba rare earth elements) t.y. 17
Mendelejevo lentelės elementų, žinomų lantanoidų pavadinimu plius skandis ir itris.
Jų eksportas į Kiniją 2009 m. sudarė 16 mln. dolerių. O ne jie ypač naudingi
kineskopų gamyboje. Kai skelbia 2012 m. ataskaita Šiaurės Korėjos naudingųjų
iškasenų klodai verti beveik 10trilijonų dolerių, kas suponuoja dar didesnį
Kinijos atidumą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Tuo tarpu importo bei eksporto duomenis, puikiai
atskleidžia Šiaurės Korėjos ir Kinijos glaudų ryšį. Pasak 2011 m. statistikos
Šiaurės Korėjos 61,6% viso importo
sudarė būtent prekės ir kitos gėrybės iš Kinijos ( toliau trejetuke rikiuojasi Pietų
Korėja 20% ir ES 4%), o eksporto sferoje
Kinija užima net 67.2% (antroje vietoje Pietų Korėja 19.4%, trečioje Indija 3.6%). Tuo tarpu
analogiškoje Kinijos statistikoje kiek kitaip. Daugiausiai kinai importuoja iš Japonijos
(11.2%), Pietų Korėjos (9.3%) ir JAV (6.8%), o eksportuojama daugiausiai į JAV (17.1%),
Hong Kongą (14.1%) ir Japoniją (7.8%). Taigi galima drąsiai daryti išvadą, kad
ekonominiu požiūriu Kinija tiesio gyvybiškai svarbi Šiaurės Korėjos
egzistencijai. Be to nereikia pamiršti ir kinų turistų, kurių skaičius nuo 2009
m. iki 2011 m. ženkliai išaugo: nuo 40tūkst. Iki 60-70tūkst. Kas tai pat įneša
lėšų į Šiaurės Korėjos biudžetą. Tuo tarpu Kinijai Kim dinastijos vedama
valstybė atrodytų nesudaro tokio svarbaus vaidmens krašto ekonomikoje.
2011 m. sausį Šiaurės Korėjos valdžia išleido įsaką
skirti Rasono miestui, kuris randasi pasienyje su Kinija, "ypatingojo
miesto" statusą, kuriame didžioji dalis apribojimų verslui plėtoti bus
atšaukta. Prabėgus keik daugiau nei metams, 2012 m. kovą Korėjos Centrinė Naujienų Agentūra išplatino pranešimą, kad
paskelbiami nauji užsienio investavimo įstatymai skirti dviem specialioms
zonoms tai tam pačiam Rasono miestui bei Wihwa salai (žr. žemėlapyje). Šie regionai iki tol jau laikyti specialiomis ekonominėmis zonomis, bet sąlygos
investitoriams buvo dar labiau pagerintos. Tai galima susietis ir su dar 2011
m. Kinijos kompanijos Shangdi Guanqun
ketinimais investuoti 2 mlrd. dolerių į Rasono laisvąją ekonominę zoną, kur planuota
pastatyti anglies perdirbimo gamyklą, nutiesti geležinkelį, automobilių
magistrales, pastatyti uostą. Be to minėtas Rasono miestas pasižymi pigia darbo
jėga, mėnesinis uždarbis jame siekia 80 dolerių, kai tuo tarpu Kinijoje, Gansu
regione, kuriame mėnesinis uždarbis pagal 2011 m. duomenis, yra vienas
mažiausių šalyje, jis siekia apie 440 dolerių, kas gerokai lenkia Šiaurės
Korėjiečių uždarbius.
Nuo 2012 m. pradžios Kinija išdavė daugiau nei 40tūkst.
vizų Šiaurės Korėjos darbininkams ketinantiems dirbti trijuose šiaurinėse
Kinijos provincijose Jilin, Lianoning ir Heilongjiang Spauda praneša, kad
Kinija ir Šiaurės Korėja, susitarė dėl darbo programos, pagal kurią Kinija
priims nuo 40.000 iki 120.000 Šiaurės Korėjos darbininkų, dirbti gamyklose,
pramonės stažuotojais ir dirbti paslaugų sektoriuje. Taip pat, tų pačių metų rugpjūčio
mėnesį aukšto lygio Šiaurės Korėjos delegacija lankėsi Kinijoje, kad priimtų naują
bendrą sutarimą, liečiantį bendradarbiavimą pagrindiniuose Šiaurės Korėjos
ekonomikos sektoriuose, ypač išskiriant ekonominių
zonų plėtra palei Kinijos ir Šiaurės Korėjos sieną. Negana to Kinija yra
įgijusi 30-ies
metų teises naudoti dvejomis prieplaukomis Šiaurės Korėjos
uoste Chongjine, esančiame Rytų Kinijos jūroje. Šips prieplaukos gali apdoroti
7 mln. krovinių per metus. Nors krovos mastai neįspūdingi, vis tik Kinijai
matyt ir nedidelių prieplaukų kontroliavimas šiame regione yra naudingas.
2010 m Šiaurės Korėjoje buvo įregistruotos 138 Kinijos
bendrovės užsiimančios verslu Šiaurės Korėjoje, o iš jų 41% , kurios verčiasi būtent anglies, geležies, cinko, nikelio, aukso ir
kitų medžiagų išgavimu. Ne paslaptis, kad ir pati Šiaurės Korėja siekia išorinės
pagalbos, susijusios su jos kasybos projektais. Kinija yra patrauklus partneris
vykdyti bendras operacijas. Pekino Bao
Wian Hung Chang International Trading Ltd kompanija ir Šiaurės Korėja yra
susitarusios dėl trijų (vienos aukso ir dviejų geležies) kasyklų įsteigimo.
Būtent didžioji dalis išgaunamų medžiagų kinų bendrovėse
keliauja ne kur kitur, o į Kiniją. Hyesan-China
Joint Venture Mineral Company kasyklose išgaunama apie 50-70tūskt. tonų vario
rūdos per metus, kuri visa keliauja pas kinus. Keturioms Kinijos korporacijoms
įgijus 50-ies metų plėtros teisės Musano geležies kasykloje (žr. nuotrauką), iš jo į Kiniją
patenka dar 48 120 tonų geležies rūdos. Būtent ši kasykla yra laikoma viena
didžiausių lauko kasyklų visoje Azijoje.
Taigi, kaip matyti, Šiaurės Korėjai Kinija yra gyvybiškai
svarbi. Jei Kinija staiga nutrauktų savo finansines subsidijas ar prekių
teikimą, bei smarkiai sumažintų importą,
iš korėjiečių, ar net išvis jį nutrauktų, Šiaurės Korėjai tektų ieškoti
priemonių kaip nedingti iš pasaulio politinio žemėlapio. Galimų scenarijų
susidarius panašiai situacijai nagrinėti nesiimsiu, vis tik jų yra ne vienas ir
ne du, o ir darbo tikslas visai ne toks. Tuo tarpu Kinijai, Šiaurės Korėja nėra
tiek gyvybiškai svarbi valstybė, tačiau visų pirmą pasitarnauja dėl to, kad ji
veikia kaip forpostas nuo galimos JAV įtakos, be to dar ir suteikia įvairių reikalingų
gamtos išteklių bei pigios darbo jėgos. Tai leidžia drąsiai konstatuoti, kad
šių valstybių dvišaliai santykiai grįsti pragmatiniais sumetimais, o ne
glaudžiu ir nuoširdžiu bendradarbiavimu. Kinija, jei ne atominis Šiaurės
Korėjos ginklas, galbūt net bandytų aneksuoti šį kraštą dėl savo istorinių pretenzijų
bei sinocentrizmo.
Kaip vystysis šių valstybių santykiai toliau sunku
pasakyti. Prieš vasario 12-osios atominį bandymą Kinija kartu su JAV tvirtino, kad jei jis šis bandymas įvyks bus
galvojama apie veiksmus prieš Šiaurės Korėjai. Po sprogimo situacija kiek
aprimo ir kinai neskubėjo reikštis, tačiau prieš keliolika dienų spaudoje pradėjo
šmėžuoti pranešimai, kad JAV su Kinija bando tartis dėl galimų sankcijų Kim
dinastijos lopšiui. Galbūt iš tikrųjų Kinijos valdžiai išseks kantrybės taurė
ir jie imsis aktyvių veiksmų prieš Šiaurės Korėja, o galbūt viskas liks kaip buvę? Kaip liaudies patarlė
byloja: pagyvensim, pamatysim, nors mano paties įsitikinimų didesnių permainų vargu ar pavyks sulaukti.
